New Search
If you are not happy with the results below please do another search
Blog Post
Šiandien už lango vėl lyja. Jei tikėti visažiniais sinoptikais, pasivaikščioti vakare ir vėl nepavyks. Nuo minties apie šokinėjimą per milžiniškas šaltas balas, merkiant lietui, net pašiurpsta oda. Pasidaro kažkaip liūdna ir gaila savęs. Sunki visgi savaitė „ištiko“... Pažvelgus į praeivių veidus gatvėse ir transporte, akivaizdu, kad ne man vienai. (more…)
Blog Post
Nors pavasaris bandė nedrąsiai kovoti su žiema ir saulė mus kelias dienas lepino savo spinduliais, tačiau per pavasario lygiadienį buvome gausiai apdovanoti snaigėmis ir puriais sniego kalnais. Pozityvūs žmonės džiūgavo ir iš naujo mėgavosi žiemos malonumais: klaidžiojo po apsnigtus miškus, lipdė sniego senius ir žaidė gniūžčių karą. Moterys tyliai džiaugėsi, kad dar kurį laiką galės gatvėmis vaikščioti su savo gražiaisiais kailiniais, o vyrai ir toliau ramiai ir jaukiai užsiiminėjo savo reikalais, būdami ramūs, kad dar kurį laiką nereikės eiti į lauką kasti lysvės ir pildyti kitų savo damų norų kiemui ar sodui gražinti. (more…)
Blog Post
Prieš kurį laiką sulaukėme labai trumpo laiško, kuriame buvo tik vienas klausimas – „Kaip išmokti save vertinti??????????“. Jau vien iš klaustukų kiekio galėjau jausti, kad tai ne šiaip pasmalsavimas, bet iki skausmo išgyventa būsena. Tokiais ir panašiais klausimais moterys kreipiasi gana dažnai. Todėl nusprendžiau pasidalinti atsakymu ir su Jumis. Jei šiandien savyje nešiojate abejonę, galbūt čia surasite padrąsinimą žengti pirmuosius žingsnius vidinės ramybės link. (more…)
Blog Post
Visi nori gerai jaustis. Visi nori nerūpestingo, laimingo ir lengvo gyvenimo, mėgautis meile, puikiais santykiais ir nuostabiu seksu, tobulai atrodyti, uždirbti daug pinigų, būti populiariu ir gerbiamu – tokiu, kuriam įžengus į kambarį, susižavėjusi minia duodama kelią prasiskirtų kaip Raudonoji jūra. Visi to nori, nes norėti lengva. Jei tavęs paklausčiau „Ko nori savo gyvenime?“, greičiausiai atsakytum kažką panašaus į „Noriu būti laiminga, turėti gražią šeimą ir mėgstamą darbą“. Bet tai toks nuvalkiotas atsakymas, kad jis nieko nebereiškia. Daug įdomesnis klausimas, kurio greičiausiai niekada anksčiau nesi sau uždavusi, yra: „Vardan ko esi pasiryžusi kentėti?“ Dėl ko esi pasiruošusi kovoti? Nes būtent…
Blog Post
Prieš kelias dienas Metas Augti redakcija gavo itin atvirą skaitytojos laišką. Visais laikais santykiai buvo ta sritis, kurioje mums kyla daugiausiai klausimų, kurioje nuolat randasi ne tik malonių akimirkų, bet ir kalnas nesusipratimų. Profesionali koučerė Danguolė pabandė padėti skaitytojai rasti išeitį iš jos santykių labirinto, kuriame ji jau kuris laikas klaidžioja. Štai kokį laišką mums atsiuntė skaitytoja M.: „Ar aš galiu jums užduoti klausimą? ir Gauti kokį nors patarimą? Mes su draugu esame jau tris metus kartu.. planuojame vestuves... bet prasidėjo visokie nesutarimai tarpusavyje... skirtis nesinori, nes jau pažįstame vienas kito gimines, dalis pakvietimų jau išdalinta, turim šunį.. katę.. bet…
Blog Post
Neseniai naršydama socialiniuose tinkluose pastebėjau vienos žinomos visuomenės veikėjos puslapyje rengiamą konkursą, kuriame moterų buvo prašoma parašyti komplimentą sau. Moterys buvo prašomos įvardinti už ką, kodėl, arba ką savyje labiausiai myli, kuo labiausiai džiaugiasi ir didžiuojasi. Konkurso trukmė buvo kelios dienos, prizas – knyga. (more…)
Blog Post
Vos tik užgeso Vėlinių žvakutės, kartu su jomis išsisklaidė rimtis, susikaupimas ir už parankės kurį laiką mus lydėjusi ramybė. Prekybos centrų vitrinos, gatvės, televizijos reklamos ir miestų aikštės kviečia švęsti, linksmintis, išlaidauti ir dovanoti dovanas! (more…)
Blog Post
“..visą laiką mūsų šaknys kerojosi ir pynėsi viena su kita, o kai galiausiai nubyrėjo žiedai, mes pamatėme, kad tapome nebe dviem, o vienu medžiu..” Šis, kažkur interneto platybėse, pastebėtas sakinys iš pradžių pasirodė tiesiog eilinis, šiek tiek poetiškas pasisakymas. Bet kažkodėl akys užsimanė jį perskaityti dar kartą, ir dar kartą.. Po trečio karto, tai nebebuvo tiesiog sakinys, tai buvo apmąstymus keliantis sakinys. Prisipažinsiu, su juo aš gyvenau kelias savaites. Mano galvoje jis atsirasdavo pačiomis netikėčiausiomis akimirkomis. Jis ateidavo taip staiga ir taip netikėtai, kad iš pradžių net būdavo baisu. Pradėjau ieškoti priežasčių, kodėl jis mane kankina, kodėl niekaip neišeina iš…
Blog Post
Ruduo. Visi medžiai išmarginti raudonais, geltonais ir oranžiniais atspalviais. Tu lengvai eini gatve. Po kojomis tyliai šnara pageltę lapai. Vėjas lengvai plaiksto Tavo spalvingo paltuko skvernus. Vienoje rankoje nešiesi didžiulę, svarbių dokumentų ir moteriškų niekučių prigrūstą rankinę, kitoje – ryškiaspalvis skėtis, kuris turėtų nuvaikyti virš Tavęs besikaupiančius debesis. Nors lauke šaltoka, vėjas visais būdais bando suvelti Tavo taip rūpestingai ryte darytą šukuoseną, o dangus tuoj prapliups grėsmingais lašais – Tavo veide žaidžia šypsena, o akyse spindi ugnies žiburėliai. Kokia pirma mintis kyla perskaičius šią pastraipą? Ar čia matai taikliai apibūdintą save kasdienybėje, ar sutinki ir pritari mano rudeninės moters nupieštam…
Blog Post
Vaikystėje mėgom vieni kitiems pasakoti siaubo pasakas. Ypač įvairias išgalvotas istorijas apie vaiduoklius. Dažniausiai tai buvo neramios sielos, kurios kartu su kokiu nors senu baldu ar kita antikvarine griuvena papuldavo į naujus namus ir neduodavo ramybės šeimininkams – dejuodavo, žvangindavo grandinėmis ir trikdydavo miegą. Gyventojų siaubui jie slankiodavo po namus ir karts nuo karto ką nors sulaužydavo ar sudaužydavo, kol netekę kantrybės šeimininkai išsikraustydavo į naujus namus ir vėl pasiimdami nelemtą senieną… Mes užaugome. Išgalvotas istorijas primiršome. Tačiau kai kurių suaugusiųjų realiame gyvenime iš tiesų knibžda „vaiduoklių“ – tai prisiminimai apie buvusius partnerius, kartėlis dėl sudužusių lūkesčių, nesėkmių šešėliai ir…
Blog Post
Daugybės sėkmingų (ir, be abejo, turtingų) asmenų istorijų prasideda nuo to, kad jie su savo idėjomis atsidūrė tinkamu metu tinkamoje vietoje. O tada prasidėjo nuostabiai neįprastas gyvenimas, susitikimai su įdomiais žmonėmis, stulbinanti karjera, naujos mašinos, dideli namai, kelionės po egzotinius kraštus… Kas gi nenorėtų būti tokie, kaip jie? Todėl masiškai perkamos tų žmonių biografijos, knygos, kurių antraštės žada milijoną per septynerius, trejus ar net vienerius metus, o už galimybę pasiklausyti seminaro „gyvai“ paklojamos nemažos sumos. Ko tik nepadarysi dėl galimybės sužinoti, kada gi būna tas „tinkamas laikas“ ir kur ta „tinkama vieta“. Prisipažinsiu, nežinau tų „teisingų“ laiko ir vietos. Užtat…
Blog Post
Kada paskutinį kartą buvai iš tiesų laiminga? Juokeisi iki ašarų? Apkabinai su tokia meile, kad buvo sunku įkvėpti? Didžiavaisi savimi nugalėjusi savo baimę (net jei tai buvo kreivakojis tarakonas)? Ir nepurtyk galvos sakydama, kad taip nutinka tik basakojėms mergytėms ar nesusitupėjusioms paauglėms. Nesakyk, kad rimtos moterys gyvena rimtą gyvenimą, nes mes abi puikiai žinom, kad tikras gyvenimas vyksta išsiavus iš aukštakulnių ir išsinėrus iš darbinės aprangos. Ar daug reikia moteriškai laimei? Jau matau kaip įkvepi oro ir mintyse pradedi vardinti: trupučio pinigų (na, gal šiek tiek daugiau nei trupučio), tikrų draugų, turiningo laisvalaikio, sėkmės darbe, supratingo ir ištikimo gyvenimo partnerio……
