Facebook
LINKEDIN
INSTAGRAM

Kaip viską spėti? [I dalis]

Kaip viską spėti? [I dalis]

Prieš keletą metų teko matyti interviu su sėkminga verslininke. Ji buvo pristatoma kaip nuostabi asmenybė, sugebėjusi suderinti karjerą, motinystę bei išlaikyti moterišką gyvybingumą ir žavesį. Nors dievaži, nežinau jos pavardės, prisimenu, kad tai, iš tiesų, buvo graži, simpatiška moteris, kuri rodės, mėgaujasi gyvenimu.

Sakysit, kas čia tokio – tokių interviu pilnos televizijos. Bet man tas interviu buvo ypatingas, nes jame moteris nebandė savęs aukštinti, o rėžė į ekraną maždaug tokią frazę: „Esu sėkminga, nes turiu žmones, kurie man padeda: mamą, kuri prižiūri vaikus ir juos vežioja po būrelius bei namų šeimininkę, kuri viską tvarko ir gamina vakarienę. Kai grįžtu namo, galiu sau leisti būti su šeima, o ne rūpintis buitimi, o nuėjus į darbą – dirbti, o ne galvoti apie šeimą. Jei kas sako, kad viską puikiai ir su malonumu daro pati (tvarko buitį, prižiūri vaikus, daro itin sėkmingą karjerą ir yra linksma bei meili žmona) – meluoja.“

Šia istorija pradedu ne atsitiktinai. Tiesiog jei esate ta, kuri šventai tiki, kad moteris pati privalo laikyti visus 4 namų kampus ir vaikščioti lyg nulipus nuo podiumo, jei esate sekso deivė miegamajame ir Merė Popins su vaikais… Žodžiu, jei visa tai Jums sekasi puikiai, šis straipsniukas – ne Jums. Šis rašinukas, skirtas paprastoms mirtingosioms, kurios mintimis suskaičiuoja visus savo darbus ir sunkiai atsidusta – „Kaip viską spėti?!“.

Bet sugrįžkime prie mano minėto interviu. Jis man įstrigo ne šiaip sau – tuo metu buvau jauna mama, kuri ką tik sugrįžo į darbą. Nemigo naktis vijo įtemptos dienos, bandymus būti energinga ir pasitempusia keitė neviltis, kad parėjusi namuose nebepajėgiu net kalbėti, o dulkės įžūliai kaupėsi kiekviename namų kampe. Rankos sviro nuo nevilties, o iš žurnalų viršelių ir TV ekranų šypsojosi lieknos, žavios ir laimingos mamos-karjeristės… Ir staiga, atsiranda žmogus, kuris sako, jog normalu nespėti, pavargti ir negalėti, jei viską darai pati. Tai buvo mano suvokimo apie laiko planavimą metamorfozės pradžia.

Esu žmogus, kuris visada turi idėjų, didelių svajonių, planų ir siekių. Jei prie viso to pridėsime šeimą, darbą, draugus ir pomėgius, tampa tikru iššūkiu visa tai sutalpinti į siauras 24 valandas. Per keletą metų išbandžiau tikrai daug įvairių laiko planavimo metodikų ir taktikų. Kai kurios man labai tiko ir patiko, kitas teko „nurašyti“, kol suradau man tinkantį derinį.

Esu įsitikinusi, kad universalaus recepto nėra, bet jei iki šiol neradote Jums tinkamos laiko planavimo formulės, galbūt kai kurie mano pastebėjimai Jums pasirodys naudingi.

Kodėl universalūs receptai kartais tiesiog netinka?

Pradėjus domėtis laiko planavimu, pastebėjau, kad siūlomos technikos ir metodai yra gan paprasti ir logiški. Daugiausia siūloma veiksmų seka yra tokia:

Susirašyk visus savo darbus.
Suskirstyk juos pagal prioritetus.
Pradėk nuo svarbiausių.

Kai kas prideda keletą papildomų aspektų. Pavyzdžiui, išsirink patį bjauriausią, bet būtiną darbą ir pirmiausia padaryk jį. Kitas mokytojas pataria, kad priskiriant prioritetą reikia pagalvoti apie savo ilgalaikį tikslą. Trečias lektorius prideda: pagalvokite ir apie savo vertybes…

Nesupraskit manęs klaidingai – iš tiesų, pritariu visiems jiems. Ir tos technikos veikia puikiai… ypač, jei esate vyras. Ir nieko keisto, nes jas surašė vyrai.

Nepaisant to, kad visuomenėje vyksta labai dideli pokyčiai, susiję su lytiškumu, šeima ir net elementariu rolių bei darbų pasiskirstymu buityje, reikia pripažinti, kad lygybės nėra ir negali būti! Vyrai ir moterys skiriasi – fiziologiškai ir psichologiškai. O tai daro įtaką mūsų pasaulio suvokimui ir elgesiui jame.

Vyrams tiesiog iš gamtos duotas gebėjimas koncentruotis į konkrečią veiklą, todėl jie pirmiau pabaigia viena, o tada imasi kito: mokymo įstaigose jie mokosi, darbe jie dirba, namie ilsisi, vakarėliuose linksminasi, o pavargę eina miegot. Dėl šio mąstymo būdo ir jų dienotvarkė gan lengvai sudaloma į darbus, su aiškia pradžia ir pabaiga. Todėl, kai vyras nusprendžia efektyviau planuoti savo laiką, jam tiesiog reikia laikytis tvarkos (žiūrėti aukščiau universalius žingsnius).

Tuo tarpu daugumai merginų ir moterų yra būdingas poreikis bendrauti ir empatija, t.y. gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, noras suprasti kito jausmus bei polinkis altruizmui. Daugelis mano pašnekovių pripažįsta, kad laimingos jaučiasi tik tada, kai visi aplinkiniai yra patenkinti, aprūpinti ir sveiki. Įdomu tai, kad jos jaučia, kad tai jų pareiga padaryti kitus laimingais. Todėl jos organizuoja gimtadienius draugams ir bendradarbiams, rūpinasi VISŲ šeimos narių sveikata, laisvalaikiu ir gerais tarpusavio santykiais, dalyvauja namo/darželio/mokyklų komitetuose, lieka dirbti ilgų viršvalandžių, kad „išgelbėtų“ projektą ar užsakymą ir daro daugybę kitų kilnių darbų.

Iš pirmo žvilgsnio, kiekvienas prisiimtas įsipareigojimas atskirai atrodo nedidelis, tačiau bendra darbų masė netrunka išaugti iki sunkiai valdomo dydžio. Moteris pradeda nuolat vėluoti, atrodo nuolat lekianti, išsiblaškiusi ir nervinga. Natūraliai peršasi sprendimas – planuok savo laiką.

Yra tik vienas reikšmingas „Bet“ – kai moteris atsisėda ir surašo VISUS savo darbus ir darbelius… paaiškėja, kad tai ne sąrašas, o paklodė su šimtais eilučių. Jau antrame sąrašo lape atsiranda abejonė, ar tikrai reikia viską surašyti? O gal rašyti tik tuos, kurie trunka ilgiau nei 20 min.? O gal reiktų apsiriboti viena diena? O gal neverta rašyti tų (20-30) darbų, kuriuos darau (beveik) kasdien? Kai ateina laikas pasižymėti prioritetus, paaiškėja, kad visos darbų sritys ten taip susimaišę ir persipynę, kad daugelis moterų numoja ranka – velniop tokius planavimus, kurie užima daugiau laiko, negu patys darbai. Chaosas tęsiasi, o vyrai purkštauja, kad moterys nesugeba pritaikyti elementarių laiko planavimo dėsnių…

Ir visgi, pritaikius keletą gudrybių, Jūs galite susigrąžinti savo gyvenimo (ir laiko) kontrolę!

Kur dingsta laikas?

Darbai – ne blusos ir į mūsų dienotvarkes šiaip sau nesušoka. Jie turi savo šaltinį ir tas šaltinis susijęs su mūsų globojamomis gyvenimo sritimis. Todėl, jei norite sužinoti, kas griauna harmoniją Jūsų dienoje, pasiimkite popieriaus lapą, rašiklį ir pasislėpkite nuo visų maždaug pusvalandžiui.

Pirmiausia, gerai pamąstykite ir susirašykite, kiek ir kokių pareigų atliekate savo gyvenime.  Tikriausiai jau pastebėjote, kad su kiekviena iš veiklų yra susiję visiškai skirtingi darbai. Bet neskubėkite skaičiuoti darbų, o geriau įsižiūrėkite į sudarytą sąrašą.

Mano pastebėjimas yra, kad puikiai įmanoma susitvarkyti su 3 pareigomis, dar su 3 – gerai, o toliau lieka tik galų su galais durstymas, atidėliojimai, viltys, kad kaip nors ką nors sugalvosi ir suvokimas, kad nieko gero neišeina. Tad jeigu kažkuriame iš stulpelių matote daugiau nei 6 įrašus – Jūs jau turit bėdą.

Kad dar geriau įsivaizduotume, kokį iššūkį prisiėmėte ant savo liaunų moteriškų pečių, prie tų sričių, kurios akivaizdžios įrašykite darbo valandas. Beje, ar pastebėjote, kad sąraše yra punktas, skirtas SAU, o rašydama laiką palikau vietos miegui? Būtent šiuos du punktus pirmiausiai aukoja moterys, o paskui dėl to iškyla didžiausios fizinės ir psichinės sveikatos problemos. Todėl šio laiko NIEKADA neatiduokite buičiai, darbui ir žmonėms iš praeities.

nnm

Norite turėti daugiau laiko? – turėkite mažiau įsipareigojimų!

Kiekviena iš šių sferų ir kiekviena šių „pareigybių“, visų pirma, reikalauja Jūsų LAIKO. Kuo ilgesnis Jūsų „pareigybių“ sąrašas ir kuo trumpesnis joms skirtas laikas, tuo mažiau vilčių viską atlikti gerai ir nesiverčiant per galvą. Tai toks pat geležinis dėsnis, kaip ir faktas, kad paroje yra tik 24 valandos. Tad jei norite turėti daugiau laiko, atidžiai rinkitės, kam jį skiriate.

Dar kartą atidžiai peržiūrėkite sąrašą – kokias veiklas veltui maitinate savo laiku? Jei kažkur įdedate daug pastangų, širdies ir laiko, o mainais sulaukiate žiauriai mažai, išvada viena – tai Jūsų laiko parazitas, kurio būtina atsikratyti. Nesvarbu, kad tai – kadaise malonumą teikusi veikla (hobis, klubas, visuomeninės pareigos, iniciatyva darbe), kurią šiuo metu kuruojate vien todėl, kad nėra kam perduoti atsakomybės. Jei tai kelia krūvas rūpesčių ir nuovargį, o mainais tik karts nuo karto sulaukiate blankios padėkos ir jokios aiškios perspektyvos – baikite kankintis ir užverskite šį gyvenimo puslapį. Neleiskite iš savęs daryti įkaitės, nepasiduokite kitų žmonių manipuliacijoms: „Jei ne tu, tai viskas grius!“. Jei Jūs vienintelė, kuri gali gelbėti – ta veikla jau pasmerkta. Braukite tas veiklas iš sąrašo ir gyvenimo – laikas judėti toliau!

Liko per daug veiklų, kurių negalite išbraukti*? Bet gal galite stipriai apkarpyti? Kam galite perduoti turimus įsipareigojimus? Neieškokite idealaus padėjėjo. Galbūt jis ar ji pradžioje negalės visko atlikti taip puikiai, kaip Jūs, bet atsakomybė ir pasitikėjimas žmones augina. Nebūkite skūpi – leiskite kitiems tobulėti!

Tad dabar prie kiekvienos likusios veiklos pabandykite sugalvoti po pagalbininką, kuris bent truputį gali palengvinti Jūsų gyvenimą. Tai gali būti kurso draugė, padedanti mokintis, asistentė darbe, vaikinas ar vyras (jis taip pat gali būti naudingas!), auklę retkarčiais galinti atstoti sesuo/krikštamotė/anyta ir t.t.

Ką daryti su rezultatu?

Jei nuoširdžiai susikaupėt ir atlikot šį darbą, greičiausiai pastebėjote labiausiai įtemptas savo laiko planavimo sritis. Apsispręskite ir imkitės ryžtingų veiksmų per artimiausią savaitę:

• Nutraukite neperspektyvius darbus, atsisakykite Jums nenaudingų pareigų/atsakomybių. Nesiteisinkite ir neatsiprašinėkite, tiesiog įspėkite susijusius asmenis apie savo sprendimą ir sutarkite konkrečią dieną, nuo kada nebevykdote šios veiklos.
• Raskite laiko ir progų pasikalbėti bent su pora žmonių, kurie, Jūsų manymu, galėtų pavaduoti ir perimti iš Jūsų dalį pareigų. Be įtampos ir spaudimo paaiškinkite, kokios aplinkybės verčia Jus ieškoti pagalbos ir norėtumėt žinoti, ar galite tikėtis jos iš šio žmogaus.
• Nebeskirkite darbams laiko, kuris skirtas miegui ir Jūsų gyvenimo džiaugsmui.

Tikiuosi, kad tai atlikusi kažkur tunelio gale pastebėsite švieselę ir viltį, kad galite suvaldyti pašėlusį savo gyvenimo ritmą.

(*Ką daryti su įsipareigojimais, kurių išvengti negalime, patarsiu vėlesniuose skyriuose.)



Leave a Reply

Your email address will not be published.