Rugsėjo pirmoji, lygiai taip pat, kaip Naujieji metai, daugeliui asocijuojasi su kažko naujo pradžia. Septynmečiui, kuris spausdamas mamos delną nedrąsiai žengia mokyklos koridoriumi – tai ilgo ir įdomaus kelio į gyvenimą pradžia. Gimnazistui – tai paskutinių ketverių mokslo metų, nerūpestingos paauglystės ir lemiamų gyvenimo sprendimų priėmimo pradžia. Pirmakursiui – tai nepriklausomo, laisvo ir suaugusio žmogaus, kuris pats priima sprendimus ir renkasi kelius, kuriais eis, kelionės pradžia.
O kas, jei tu jau seniai ne pirmokas, lyg pro miglą pameni linksmybes gimnazijos klasėse arba kitą mėnesį planuoji dalyvauti absolventų šventėje? Ar Tau Rugsėjo pirmoji jau nebeturi jokios prasmės? Ne, tai, kad turi pasirūpinti savo pypliu pradinuku arba vyru – mokyklos direktoriumi, nesiskaito. Ir net jei esi mokytoja, auklėtoja, dėstytoja ar kitokia švietimo sistemos atstovė ir Rugsėjo 1-oji – pirma oficiali darbo diena po ilgų atostogų, tai irgi nesiskaito. Aišku, nuoširdūs sveikinimai visiems tiems, kas šviečia ir auklėja mūsų jaunąją kartą, bet šiandien siūlau pagalvoti ne tik apie juos, bet ir apie save.
Taip, Rugsėjo pirmoji – tai galimybė pasitaisyti. Galimybė peržiūrėti ar pergalvoti dar sausio mėnesį sau duotus pažadus, išsikeltus tikslus ar į stalčiukus suguldytas svajones. Puiki proga pamatyti, kas jau išsipildė, kokius tikslus jau pasiekei ir kurioje srityje reikėtų susiimti. O jei tu esi viena iš tų, kuri nepasidavė masinei psichozei ir naujųjų metų išvakarėse nesurašei savo to do list‘o ateinantiems metams, metu Tau iššūkį. Besidžiaugdama paskutiniais saulės spinduliais ir besigrožėdama gelstančiais lapais, gerdama močiutės mėtų arbatą ir trupindama avižinį sausainį surašyk sąrašą dalykų, ką norėtum nuveikti šį rudenį. Gerai, gali ir nerašyti, gali tiesiog mintyse apie tai pagalvoti. Tik primenu, kad užrašyti dalykai turi savybę įgauti materiją.
Į klausimą, kodėl tai turėtum daryti atsakymų gali būti daug. Ir atsakyti į šį klausimą gali tik pati sau. Aš į šį klausimą atsakyčiau taip – toks Rugsėjo pirmosios proga sudarytas veiklų, tikslų ar darbų sąrašas yra puiki priemonė apsisaugoti nuo artėjančios rudeninės depresijos ir vėstant orams lankančių pilkų minčių.
Simboliška yra tai, kad didžiąją dalį savo gyvenimo kiekvieną rugsėjo pirmąją mokykloje ar universitete visi žadėdavo pareigingai lankyti pamokas ar paskaitas, laiku rengtis atsiskaitymams ir gerai mokytis. Pripažink, Tu nesi išimtis. Tačiau ne visada tie pažadai buvo nuoširdūs ir ne visada jie kildavo iš žmogaus vidaus. Juk mama prašė būti geru mokiniu, gerai, būsiu. Dėstytojai gąsdino, kad jų dalykas pats svarbiausias ir reikalingiausias – gerai, lankysiu paskaitas. Todėl dabar yra puiki proga pradėti rugsėjį nuo tikrų pažadų, nuo pažadų, kurie kyla iš slapčiausių sielos kertelių. Ir duoti tuos pažadus dabar jau turime tik patys sau, neįtakojami aplinkos. Ir atsakingi už šiuos pažadus esame tik patys prieš save. Todėl dabar yra puiki proga per daug metų įgytą žadėjimo patirtį išnaudoti sėkmingai ir teisingai – sudarant Rugsėjo pirmosios veiklų ir tikslų sąrašą, pažadant sau ir tik sau, kad nuo šio rugsėjo būsiu geresnė draugė, atsakingesnė darbuotoja ar rūpestingesnė mama.
Aš tokį sąrašą jau turiu. Ir jau žinau, kad šį rudenį aš tikrai neturėsiu kada liūdėti krentant lapams ar lyjant lietui, nes turėsiu rimtų reikalų – vykdysiu savo to do list‘ą. Ir man nebus gaila išskrendančių paukščių, nes juos man pakeis sąraše, prie atliktų darbų ir pasiektų tikslų sudėtos varnelės. Gražaus rudens ir Tau.
Justina