Nori drąsiau kalbėti viešai? – pamilk savo kūną!

Štai ta svarbi akimirka, kuriai taip ilgai ruošiausi! Dar kartą užmetu akį į savo atspindį ant stiklinės sienos – sijonėlis nepersisukęs, marškinių sagutės susagstytos, plaukai tvarkingi ir net ta nuolat pasišiaušusi sruoga pagaliau paklusniai nugulė už ausies. Mintyse dar kartą pasikartoju, ką kalbėsiu. Hm…, bent jau mintyse skamba visai neblogai. Lėtai ir atsargiai atsidūstu – laikas! Žengiu į priekį, išsižioju kalbėti ir… o siaube!!! Širdis pradeda daužytis, plaučiai atsisako įkvėpti

Continue reading…