Facebook
LINKEDIN
INSTAGRAM

Kaip įveikti savo baimes ir vėl pradėti „skraidyti”?!

Kaip įveikti savo baimes ir vėl pradėti „skraidyti”?!

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos užduodu koučingo sesijos metu yra „ką darytum, jei nebijotum“? Pats klausimas nėra nei suktas, nei labai originalus, tačiau daugelis jį išgirdę nutyla ir susimąsto. Kai kas dar bando juokauti – „O aš nesakiau, kad bijau“! Tačiau vėliau pripažįsta, kad išgyvena būtent šį jausmą – baimę.

Baimė – stipri jėga. Visai nesvarbu, ar ji reali, ar tik įsivaizduojama, jos pasireiškimas visada toks pat: žmogus prarandą valią ir ryžtą, tarsi sustingsta ir nepajėgia žengti nė žingsnio į priekį. Ir jei žmogus seniai kaupiasi gyvenimo pokyčiams, bet niekaip „neprisikaupia“, galiu kirsti lažybų, kad šį paralyžių iššaukė baimė. O jei tiksliau – praradimo baimė.

Ironiška, bet jauna, graži ir protinga mergina, kuri niekaip nenutraukia nevykusių santykių, dažniausiai bijo, kad praradusi šį „laimikį“ gali likti išvis be nieko. Ir nesvarbu, kad draugai choru ošia, kad tas nevykėlis jai tik gadina gyvenimą, ir kad jai bus tik geriau, sprendimą daryti reikia ne draugams, o jai. Nežinomybės baimė, kuri kala į smegenis „o kas, jei nieko geriau nesutiksi?“ priverčia trypinėti vietoje, kankintis ir stebėti, kaip gražiausi metai bėga pro šalį.

Kiek pažįstate žmonių, kurie nuolat skundžiasi savo mokslu, darbu, butu ir milijonais kitų dalykų, bet į patarimus, kad reikia tą ar aną pakeisti, jie atsako litanija išsisukinėjimų ar kažką neaiškiai sumurma? Bet prieš mesdami komentarą į jų pusę, pažiūrėkime į save – ar kartais nedarome taip pat?

Kažkas iš mūsų nuolat atideda dietą, nes laukia vakarėlis, Kalėdos, atostogos – ten tiek bus skanaus maisto, o juk nežinia, o gal išvis nepavyks sulieknėti? Kažkas ir vėl atideda planus mokytis, nes norisi turėti pinigų šiandien, o juk nežinia, ar dėl išsilavinimo pavyks gauti geresnį darbą. Kažkas ir vėl tylomis praėjo pro savo svajonių objektą…

Nesėkmių ir praradimų baimė atima iš mūsų daugybę progų ir verčia mus būti savo gyvenimo stebėtojais, o ne kapitonais. Bet užuot verkusios, ir dejavusios, kad „esam tik silpnos moterys“, pakalbėkime, kaip galime šią problemą išspręsti.

1.

„O kas jeigu …“. Tai vienas mėgstamiausių moteriškų žaidimų. Savo galvoje mes rašome ir perrašinėjame šimtus scenarijų, kol galų gale įsivaizduojame patį blogiausią iš jų. Tebūnie. Pažaiskite šį žaidimą su savo situacija.
Štai išsiskiriate su savo draugu. Kas gali nutikti blogiausio? Nerandate kito kandidato į širdį? Esate senatvėje viena? Visai viena? O kam tada skiriate laiką, likusį nuo šokinėjimo apie sutuoktinį? Ką veikiate, kad užpildytumėt tuštumą? Su kokiais žmonėmis bendraujate? Kiek skiriate laiko savo išvaizdai, sveikatai, karjerai, pomėgiams? Kaip atrodo jūsų namai? Kokie santykiai su draugais ir draugėmis?

O dabar pamąstykime apie blogiausia, kas gali nutikti, jei visą likusį gyvenimą pragyvensite santykiuose, kurie jums kelia nepasitenkinimą ir liūdesį. Užduokite sau tuos pačius klausimus. Ar matote skirtumą tarp šių „vaizdelių“? Kuriame mieliau būti? Tai elkitės atitinkamai.

2.

„Skaldyk ir valdyk“. Nors ir skamba labai intriguojančiai, šis sprendimas dažnai naudojamas… matematikoje. :) Metodo esmė yra ta, kad didelį uždavinį reikia suskaidyti į du ar daugiau mažesnių uždavinių tol, kol kiekvienas jų tampa lengvai išsprendžiamu. Viena iš priežasčių, kodėl mes nuleidžiame rankas net nepabandę, yra ta, kad problema mums atrodo tiesiog per didelė.

Solveiga studijavo finansus trečiame kurse, gyveno pas giminaičius ir dirbo jų firmoje apskaitininke. Nors tiek mokslai, tiek darbas jai visiškai nepatiko, atrodė, kad ką nors keisti yra tiesiog per vėlu. Ir praleistų metų gaila, ir apvilti giminaičius nesinorėjo, o kas jei liktų be darbo? Mergina jautėsi įstrigusi savo pačios sukurtuose spąstuose.

Pasiūliau išbandyti šį metodą Solveigai. Ji savo problemą suskaidė į tokias dalis: nuspręsti, kokios profesijos nori ir kaip gali panaudoti jau įgytą išsilavinimą; susirasti atskirą būstą nuo giminaičių; susirasti kitą darbą; sugalvoti, kaip savo sprendimus paaiškinti giminaičiams, jų neužgaunant. Nė viena iš dalių jai nebeatrodė neįveikiamas iššūkis. Solveiga pamatė galimybę pakeisti gyvenimą, todėl jos baimę ir abejones pakeitė ryžtas veikti ir racionalus veiksmų planavimas.

Jei esi Solveigos situacijoje, tai dar nereiškia, kad turėtum savo problemą skaidyti į identiškas dalis. Kiekviena situacija reikalauja unikalaus sprendimo, todėl pati savęs paklausk – į kokias dalis galėtum skelti savo problemą? Ar įsivaizduoji, kaip galėtum spręsti kiekvieną iš jų? Jei kuri iš dalių vis dar atrodo neįveikiama, pagalvok, į kokias smulkesnes dalis ją galėtum skelti.

24

3.

Aprašyk savo baimės „ligos istoriją“. Kiekviena baimė turi savo pradžią ir pabaigą, savo šaknis ir vaisius. Pabandyk aprašyti ją. Kada pirmąkart pajutai šią baimę? Ar tai kažkas, kas susiję su patyrimais iš vaikystės? Kiek laiko ji tave kankina? Kada stipriausiai ją jauti? Kaip baimė įtakoja tavo elgesį ir sprendimus? Ar yra realių įrodymų, kad baimė turi pagrindo? Kokiais veiksmais galėtum minimizuoti baimės poveikį ar jį visai panaikinti? Aprašymas padės pamatyti savo baimės dydį, formą, gylį. Kartais paaiškėja, kad nieko ypatingo joje nėra…

4.

„O kas tame juokingo?“. Jei situacija užsitęsusi, tikrai atrasi, iš ko galėtum pasijuokti – savęs, savo poelgių, susijusių asmenų ir jų poelgių. O jei tai būtų ne tavo gyvenimas, o humoristinis serialas? Kaip veiksmas vystytųsi tada? Juokas turi magišką poveikį. Dalykai, iš kurių sugebam pasijuokti, nustoja mus gąsdinti. O kai nustojame bijoti, pradedame veikti. Taigi, kas ten juokingo?

5.

Ieškok savo unikalaus recepto. Nė vienas sprendimas tau netiko? Nieko baisaus. Gyventi mūsų laikais yra puiku vien todėl, kad visos problemos, kurias tu sutinki savo kelyje, jau yra kažkieno analizuotos ir aprašytos. Ieškok internete ir knygose, ką pataria specialistai ir tiesiog bandyk ištrūkti iš užburto rato.

Jei visgi, vien pagalvojus apie savo gyvenimo situaciją, ima panika ir temsta akyse, gali būti, kad reikia specialisto pagalbos. Pripažink tai ir neleisk jokiems kvailiems įsitikimams „aš nesu ligonis“, „visas problemas turiu išspręsti pati“ ir t.t. sutrukdyti tau. Svarbiausia – atgauti savo gyvenime kontrolę, atsistoti tvirtai ant kojų kaip asmenybei ir džiaugtis savo gyvenimu. O visa kita – tik detalės.

Drąsiau – tau tikrai pavyks!



Leave a Reply

Your email address will not be published.