Neryki šitos varlės

Bendraudama su moterimis, svarstančiomis savo profesinius pasirinkimus, kaskart jaučiuosi lyg kartu su jomis leisčiausi į žygį. Nors tikslas visada yra toks pats – sėkmingas įsidarbinimas – pati kelionė būna skirtinga ir priklauso nuo daugybės detalių: „žygeivės“ asmeninių savybių, patirties, noro, valios, pasiruošimo priimti sprendimus ir … drąsos.

Dažnai girdžiu moteris guodžiantis, kaip baisu keisti darbą (kad ir koks įkyrėjęs, neperspektyvus ir bukinantis jis būtų). Jos abejoja savo gebėjimais, svarsto, ar toks pasikeitimas nepakenks santykiams su mylimuoju ar šeimoje – juk kurį laiką gali tekti ilgiau padirbėti, kol įsisavins naujos veiklos niuansus, sudalyvauti bendruose renginiuose, gal net keisti aprangos ar dienotvarkės įpročius. O kur dar rizika, kad naujoje darbovietėje gali nepavykti pritapti?

Taip, pasiryžti pokyčiams yra baisoka. Ne veltui darbo pakeitimas streso skalėje puikuojasi šalia skyrybų ir artimųjų netekčių. Tačiau kartais didelės baimės akys žiūri visai ne ta kryptimi, kur reikėtų, todėl nepastebime daug baisesnių dalykų.

Tad apie ką nepagalvojate, kai nesiryžtate keisti Jums nemielo darbo?

Jei nors kiek domitės tuo, ką kalba finansiškai (ir ne tik) sėkmingi žmonės, tai būtinai turėjote išgirsti jų raginimą: „Niekada nedirbkite nemėgstamo darbo“. Įdomu tai, kad ši frazė nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar savo sėkmės receptu dalintųsi amerikietis, danas, lietuvis ar japonas. Ir mano įsitikinimu, verta įsiklausyti į jų žodžius.

Jei dirbi tai, kas tau nemiela, nuolat jautiesi nelaiminga. Tavo kančia prasideda kiekvieną darbo dienos rytą ir tęsiasi iki vakaro, kada laukia tik trumputis atokvėpis, o tada vėl… Kai tavo šefas postringauja apie kūrybingą požiūrį į darbą, mintyse jį keiksnoji, nes tu neturi net noro ką nors išvis daryti. Kiekviena nesėkmė tik dar labiau gadina ir taip slogią nuotaiką. Jei atvirai, padidėjęs atlyginimas, premija, pramoga ar bendradarbio gimtadienis tik trumpam praskaidrina nuotaiką ir pagerina nusiteikimą. Juk iš esmės niekas nepasikeitė – darbas mielesnis netapo. Šypsena? Entuziazmas? Tobulėjimas? – Jūs turbūt juokaujate…

Bet nemėgstamą darbą turintys žmonės rizikuoja kur kas daugiau nei tomis aštuoniomis netikusiomis valandomis per parą. Jei visą dieną buvai nelaiminga, tą slogutį partempsi ir namo. Susikaupusį stresą ir nepasitenkinimą greičiausiai išpilsi ant pačių artimiausių – tėvų, partnerio ar sutuoktinio, vaikų. Kurį laiką santykiai atlaikys nuolatinį nepasitenkinimą, bet galiausiai nepasitenkinimo užkratas ims plėstis. Neilgai trukus suvoksi, kad ir namuose seniai nebėra gera. Tik ar suvoksi, kad santykius griauni savo rankomis?

Kur ieškosi paramos toliau? Pas draugus? Naujuose santykiuose? Kiek laiko prireiks pamatyti, kad viskas, prie ko prisilieti, apsitraukia pelėsiu ir pradeda irti? Paskutinė stadija – tu pati nebežinai, kas esi, kokia esi, ko nori iš gyvenimo, ką gali ir ko norėtum siekti. Ir tik todėl, kad diena iš dienos mirksti veikloje, kuri daro tave nelaiminga.

Kita vertus, jei laiku pastebėsi ženklus, kad atėjo laikas judėti tolyn, aukštyn (ar tiesiog kitur) profesine prasme ir aktyviai imsiesi žingsnių, tavo gyvenimas gali prisipildyti naujų patirčių ir malonių pokyčių.

Štai kaip gali suprasti, kad laikas permąstyti savo esamą profesinę veiklą:

  • Ar prisimeni, kada paskutinį kartą į darbą ėjai su malonumu? Jei jau kelis mėnesius ryte jautiesi suirzusi, nes reikia eiti į darbą, dieną jauti nuolatinę įtampą ir net naktimis sapnuoji košmarus apie darbą ir bendradarbius (ar, neduokdie, bosą!) – tai rimtas signalas, kad situacija prašosi pokyčių.

  • Ar per pastaruosius 9 mėnesius apie savo veiklą sužinojai ir išmokai ką nors naujo ir naudingo? Ar išbandei naujų veiklų, mokeisi iš kolegų ar specializuotuose mokymuose? Jei ne, nieko keisto, kad dirbti tapo nuobodu. Pasaulis juda pirmyn. Jei netobulėji, vadinasi profesine prasme ne šiaip stovi vietoje – tu atsilieki vis labiau. Po poros metų būsi beviltiškai atitrūkusi nuo naujovių ir susirasti kitą darbą ar kilti karjeros laipteliais taps gerokai sunkiau. Tad gal laikas jau dabar sprukti iš šios pelkės?

  • Ar darbe atliekamos užduotys atitinka tavo asmeninius įsitikinimus? Jei gyvenime vadovaujiesi sąžiningumo principais, vadovo reikalavimas nuslėpti neigiamą ar net kenksmingą informaciją nuo kliento, gali iššaukti vidinį nepasitenkinimą, o jautresniems žmonės net ir prišaukti ligą. Tad jei tau gėda ir nejauku dėl darbe nuolat daromų kompromisų su sąžine, pradėk atidžiau dairytis į kitas įmones ir domėkis, kokiomis vertybėmis ten vadovaujamasi.

  • Ar daugiau nei 70 proc. darbo laiko atlieki užduotis, kurių siaubingai nemėgsti? Ar matai prasmę to, ką darai? Niekas labiau nedemotyvuoja nei beprasmis, sunkus darbas. Tokiu darbu bausdavo kalinius, liepdami iš vienos krūvos į kitą tempti didelius akmenis tiesiog šiaip – be tikslo. Gera naujiena – tu ne kalinė ir gali tai pakeisti.

  • Ar artimieji ir draugai sako, kad tavo elgesys pasikeitė? Ar tapai niūresnė, atžagaresnė, mažiau šypsaisi, nebenori susitikti ir bendrauti? Kaip pasikeitė tavo bendravimo ratas per pastaruosius 9 mėnesius? Pilnaverčiai santykiai, gera nuotaika ir plati emocijų paletė yra būtina gerai psichinei sveikatai ir sveikatai apskritai. Ar neturėdama sveikatos būsi reikalinga kaip darbuotoja? Ne? Tada elkis atitinkamai.

Jei skaitydama šiuos punktus liūdnai linksėjai galva, vadinasi pribrendo laikas pokyčiams. Bet neskubėk mesti darbo griausmingai trinktelėdama durimis. Darbo keitimas – lyg šachmatų partija – verta numatyti kelis veiksmus į priekį.

Kaip pasiruošti profesiniams pokyčiams, kad pavyktų ne tik sėkmingai ir sklandžiai pakeisti darbą, bet ir išsaugoti gerus santykius su dabartiniais kolegomis plačiau pakalbėsime kitąkart.

 

Leave A Comment

Your email address will not be published.