Tavęs laukia scena!

Džiaugiatės tuo ar ne, bet Lietuva vis dar šalis, kurioje viešai pasisakyti tiek įmonėse, tiek žiniasklaidos priemonėse, gerokai dažniau tenka vyrams. Sakysite, kad vyriškas kostiumas visuomenėje vis dar asocijuojasi su didesne kompetencija, be to vyrai patys aktyvesni, drąsiau imasi iniciatyvos? Galbūt. Nors kiek pati stebiu pačias įvairiausias situacijas, daug dažniau būna taip, kad tuos „šaunius“ vyrukus paruošia, pamoko ir į sceną išstumia … jų kolegės.

Taip, nepaneigsi – tyrimai rodo, kad moterys, dažniau nei vyrai, išsako išgyvenančios savo nerimą dėl to, kad teks kalbėti viešai. Jos daug ilgiau jaudinasi dėl to, kaip joms sekėsi ir dar ilgai skaičiuoja priekaištus sau, pradedant nepakankamai gerais atsakymais į publikos klausimus ir baigiant išvaizda. Tačiau štai su šiuo punktu ir baigiasi priežastys, kodėl moterys turėtų užleisti pasisakymo tribūną vyrams. Visi kiti atsitraukimo motyvai, kuriuos esate girdėję ar sugalvoję sau yra MITAS.

Pažvelkime į keletą populiariausių mitų, susijusių su viešąja kalba, kuriais patikėję moterys nedrįsta eiti į sceną. Viešoji kalba: Mitai, kurie skiria tave nuo sėkmės

1 MITAS. Vyrai yra labiau kvalifikuoti ir žino daugiau.

Pabandykite šitą sakinį perskaityti sau garsiai. Galiu kirsti lažybų, kad kažkur išgirsite vidinį balselį, burbantį, apie vieną (ar net ne vieną) tokį veikėją, kuriam atstovauti įmonę ar kalbėti viešai išvis turėtų būti uždrausta. Sutikite, kiek žmogus žino, kiek sugeba kritiškai mąstyti ir analizuoti informaciją, priklauso nuo to konkretaus asmens, jo gebėjimo įsisavinti profesinę aplinką ir realios praktikos, o ne nuo lyties. Tai iš kur kyla toks įsitikinimas?

Viena iš priežasčių – kalbėdamos moterys yra linkę sumenkinti savo kompetenciją tokiais žodžiais „Reiktų dar patikslinti, bet manau…“, „Tai, žinoma, tik mano nuomonė…“, „Žinoma, galiu klysti, bet…“. Nepasitikėjimas savo žiniomis, nuomone, baimė suklysti net šimtąją dalimi, nesąmoningai prasimuša viešųjų pasisakymų metu ir siunčia kreivą žinutę klausytojams – prieš juos tik vidutinio lygio specialistas. Klausytojas nežino, ar abejojate tik dėl vieno, ar dėl 80 procentų informacijos. Abejonė abiem atvejais skamba ir atrodo taip pat.

Ką daryti? Jei esate iš tų žmonių, kuriems labai svarbus tikslumas – prieš pasirodymą detaliau pasidomėkite pristatomu objektu, gal net atsineškite papildomos informacijos užrašuose, kad prireikus, galėtumėte į juos užmesti akį. Paprašykite, kad jūsų draugai jums padėtų ruoštis pristatymui ir duotų ženklą kaskart, kai nuskamba viena iš tų netikusių frazių. O tada suformuluokite sakinį be „šiukšlių“.

Kartą konsultacijoje klientė skundėsi, kad ją laiko mažiau kvalifikuota nei jos kolegą vyrą, be to ir ji pati labai blogai jaučiasi, kai į užduotą klausimą tenka ištarti „Negaliu tiksliai atsakyti“. Kai paklausiau, kokie tie klausimai, kuriems jai neužtenka kompetencijos, ji atsakė:

• Oi, kompetencijos man užtenka, tiesiog tiksliam atsakymui paskaičiuoti reikia žinoti gerokai daugiau informacijos apie klientą: jo pajamas, skolas, turtą ir panašiai. Negi visos tos informacijos pradėsi klausinėti prieš visą auditoriją?

Taigi, nevykusiai suformuluota frazė sudarė klaidingą įspūdį, kad specialistė nežino atsakymo, kai iš tiesų jai tiesiog reikėjo daugiau informacijos. Po to, kai aptarėme, koks turėtų būti atsakymas į tokius klausimus, klientė jį suformulavo taip: „Tam, kad pateikčiau tikslius skaičius, man reikia daugiau informacijos apie Jūsų finansinę būklę. Tai galėsime padaryti po seminaro, jei norėsite. Tačiau jau dabar galiu pateikti keletą pavyzdžių…“

2 MITAS. Vyrai mažiau jaudinasi.

Absoliučiai visi, kuriems tenka kalbėti viešai, išgyvena jaudulį, netikrumą ir net baimę. Ir kuo daugiau sėdi klausytojų, kuo aukštesnis jų statusas ir reikšmė kalbančiojo gyvenimui ar karjerai, tuo išgyvenama įtampa yra didesnė.

Mokslininkai nepatingėjo patyrinėti, kas vyksta su žmogaus kūnu, kai ruošiamasi viešam pristatymui, pristatymo metu ir po jo. Ir tyrimai kalba vienu balsu – esminių skirtumų tarp vyrų ir moterų patiriamo streso nėra.

Tiesiog moterys gerokai dažniau prisipažįsta, jog bijo kalbėti viešai. Tuo tarpu vyrai labiau bijo prisipažinti, kad bijo. Juk pas mus kalbėti apie jausmus vis dar laikoma nevyriška savybe. Tad, kol moterys guodžiasi viena kitai apie savo drebančias kinkas, vyrai eina kalbėti prieš auditoriją, įveikia savo baimes, įgyja patirties, tobulėja ir sulaukia įvertinimo – naujų užsakymų, naudingų pažinčių bei karjeros galimybių.

Yra tikrai daug ir efektyvių būdų kovoti su savo jauduliu ir jo reiškiniais – drebančiomis rankomis, nesąmoningu kūprinimuisi, ar net trumpalaikiu teksto užmiršimu. Jums tereikia išbandyti ir pasirinkti tuos, kurie geriausiai tinka Jums. Tačiau svarbiausia – išdrįsti žengti link pasisakymo tribūnos.

3 MITAS. Vyrus labiau pripažįsta ir mėgsta.

Moterims tiesiog organiškai norisi patikti visiems. Jos jautriai reaguoja į kiekvieną signalą, kad jų nesiklauso: kai kas nors patikrina žinutes telefone, išeina iš auditorijos ar pradeda šnibždėtis tarpusavyje“. Vyrai paprastai tokioje situacijoje mintyse nusikeikia ir pagalvoja, kad „kažkoks žioplys trukdo kalbėti“. Tuo tarpu moterys save graužia „Aš, matyt, neįdomi, jei manęs nenori klausyti“.

Tai kas vyksta Jūsų auditorijoje, su Jūsų klausytojais yra svarbu. Tačiau ne visada tai susiję su Jumis asmeniškai. Kažkas gali laukti svarbaus skambučio nuo nėščios žmonos, kažkas vakar užsinuodijo skrandį ir todėl sėdi susiraukęs, laksto į tualetą kas 15 minučių ir nekantrauja kol baigsite kalbėti, kažkam jūs primenate buvusią žmoną – yra milijonai priežasčių, kodėl žmonės gali jūsų nesiklausyti, elgtis nemaloniai ar būti išsiblaškę. Nepriimkite visko asmeniškai!

Geriau mokykitės auditorijos valdymo meno, kaip išlaikyti likusiųjų klausytojų dėmesį ir formuluoti žinutę taip, kad ji atvestų į norimą rezultatą.

Efektyviausias būdas mokytis viešosios kalbos – kuo dažniau kalbėti prieš įvairią auditoriją. Jei galite, prisijunkite prie tobulėjimo grupės, kurioje galėsite gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį, išbandyti įvairias technikas ir metodus bei atrasti sau labiausiai priimtinas. Jei dirbate savarankiškai, filmuokite savo pasirodymus, klauskite savo draugų, kas labiausiai įsimena iš jūsų pristatymų ir tobulinkite norimus aspektus.

Būkite drąsios, nes scena paklūsta ryžtingiems!