Taisyklių įkaitai

Ar kada pagalvojote, kas sugalvojo taisykles ir kam jos buvo sugalvotos? Mokslininkai savo tiesas grindė teoremomis, įrodinėjimais ir užtvirtino jas formulėmis, bei taisyklėmis. Namuose, darbuose, viešose įstaigose – visur įsakymai, taisyklės ir elgesio reglamentai. Ar mes taip bijome laisvės, kad save visais įmanomais būdais apribojame? Ar mes taip bijome chaoso, kad kuriame dirbtines tvarkas ir įsivaizduojame, kad jos mus apsaugos? Susikuriame taisyklių, o paskui jas laužome? Ar tada mes revoliucionieriai? Laisvės kovotojai? Pirma save apribojame, o paskui bandome išsilaisvinti ir įsivaizduojame, kad kovojome su gyvenimo neteisybėmis? O gal mes tie laisvamaniai, kovojantys su taisyklėmis ir pasiteisindami tuo, kad ne mes jas sugalvojome, tai, kodėl turime jų laikytis? O gal mes sadistai, savo aplinkoje sukuriame taisykles, o paskui verkiame ir pykstame, kad kažkas jų nesilaiko?

Sutinku, kad iš vienos pusės taisyklės mums apriboja. Bet iš kitos pusės jos yra gerai. Jos sukuria sistemą, bendrą tvarką, ir atrodo, turėtų palengvinti ir supaprastinti visus procesus. Aš žinau, kaip reikia elgtis, aš taip elgiuosi, visi patenkinti. Tik kartais tas neramus vidinis partizanas sukyla ir sukelia sumaištį.

Rytinė situacija – tamsus, niūrus rytas, sausakimšas troleibusas ir pilna žmonių stotelė. Yra taisyklė – įlipame tik pro priekines duris, išlipame pro visas kitas. Ši taisyklė galioja jau gal gerus metus ir žmonės įpratę jos laikytis. Viena moteriškė nusprendė pažeisti taisykles. Įlipo pro galines duris, vairuotojas pasitaikė akylas, privėra ponios rankinę ir taip nubaudė ją už taisyklių pažeidimą. Tyčia ar netyčia – bausmė yra. Ponia šaukia, pyksta, prašo išleisti, o vairuotojas principingas, jo troleibuse taisyklių bus laikomasi. Stotelėje ponia išsilaisvina ir prasibrovusi pro minią žmonių, apšaukia ir iškoneveikia vairuotoją. Sugadina jam rytą. Kodėl? Nes ji sulaužė taisyklę, o vairuotojas laikėsi taisyklių ir tvarkos. Koks moralas? Pažeista taisyklė ir sugadinta nuotaika – visiems.

Ir tokių pavyzdžių daug – stovėjimas poliklinikos eilėse, kai vietoj ramaus laukimo savo eilės, prasideda draminiai vaidinimai ir pasiteisinimai, aš tik trumpam. Stovėjimas kamščiuose, kai visi laukia savo juostoje, o patys nekantriausi, rizikuodami sukelti avarines situacijas, bando būti gudresni už kitus, ir naglai užlindinėja.

Aukščiau aprašyti mūsų santykiai su svetimomis, primestomis taisyklėmis. Tomis taisyklėmis, kurios nuo mūsų nepriklauso, kurios buvo sukurtos, nesitariant su mumis. Ir kokia mūsų reakcija į jas? Neigiama, agresyvi, priešiška. Mes jas žinome, bet dėl kažkokių priežasčių vis kyla nenugalimas noras jas pažeisti. Kodėl? Nes tos taisyklės ne mūsų. Nes jos yra mūsų suvaržymas. Nes jei aš daryčiau taisyklę, aš daryčiau kitaip. O kadangi taisyklė buvo kurta su manimi nederinant, aš imsiu ir jos nesilaikysiu. Tas noras būti laisviems, nepriklausomiems, ir elgtis taip, kaip norisi mums, o ne taip, kaip kažkas liepia. Juk net vaikystėje norėjome priešintis tam, ką liepdavo tėvai. O posakis „taisyklės yra tam, kad jos būtų laužomos“, yra dažnai vartojamas daugelio aplinkoje.

gfg

Bet pažvelkite iš kitos pusės. Kiekvienas iš mūsų turime savo taisyklių: namuose, šeimoje, santykiuose. Kodėl jas kūrėme? Nes norėjome tvarkos, sistemos, užtikrintumo. Kodėl taisyklėmis apribojame savo vaikus? Sakome, kad linkime jiems gero, o augdami disciplinuotoje aplinkoje jie užaugs geresni. Kodėl pradėdami gyventi kartu susikuriame namų taisykles? Nes norime išvengti nesusipratimų ir įvesti aiškumo nežinios periode. Taip, savo taisykles mes tikrai sugebėsime pateisinti. Jos yra reikalingos. Faktas. Ir pagalvokime, kaip reaguojame, kai mūsų taisyklių nesilaiko? Pykstame, baramės, jaučiamės įskaudinti ar įžeisti? Gniaužome kumščius, kandžiojame apatinę lupą ir primygtinai reikalaujame taisyklių laikytis, nes jos yra privalomos.

Taigi kai kitą kartą norėsime būti revoliucionieriai ir laisvės pranašai, laužydami taisykles, prisiminkime, kad ir mes turime taisyklių, ir norime, kad jos būtų gerbiamos. Taip. Mes ilgai kovojome, kad būtume laisvi, ir dabar niekaip negalime susitaikyti su mintimi, kad mūsų laisvė suvaržyta. Bet kartais reikia nustoti galvoti apie save, reikia pagalvoti ir apie kitus. Nes taisyklės dažniausiai kuriamos ne dėl vieno žmogaus, o dėl bendruomenės, dėl visuomenės. Mums dėl mūsų. Todėl gerbkime vieni kitus, laikykimės taisyklių ir bent jau keliomis problemomis gyvenime turėsime mažiau. Kaip ten sako „Mis pasaulis“ kandidatės – taikos pasaulyje. Taikos su savimi ir su aplinkiniais.

Leave A Comment

Your email address will not be published.