Projektas „Kūčios namuose“

Seniai supratau, kad belaukiant didžiųjų metų švenčių reikia turėti ypatingai tvirtą stuburą. Kalbu ne tik apie sveikatą, nors jos taip pat prireikia bevelkant didžiulius maisto produktų ar dovanų maišus. Svarbiausia turėti „moralinį stuburą“, kuris atlaikytų aplink tvyrančią Kalėdų masinę isteriją. Kai turi savo šeimą ir vėl viskas kitaip. Jaučiamas stiprus spaudimas, kad šventės būtų tobulos. Nuostabi eglutė namuose, kurie tiesiog tviska nuo švaros, aplink tvyrantis pyragų ir meduolių kvapas. Mieli vaikučiai rausvais žandukais karpo snaiges (šiukšlės kažkur išnyksta. Nepamirškime, kad namai tviska). Visur dega žvakės. Visi šypsosi. Visi myli vienas kitą. Randa dovanų po eglute ir jomis be galo džiaugiasi. Nuostabus vaizdas ir jausmas… Verta dėl to pasistengti.

vds

Deja, realybė dažnai ateina kitokia. Meduoliniai sausainiai pridegė, nes tuo tarpu valei grindis vonioje, kur mažylis pritaškė mėtydamas muilą. Eglute paprašei pasirūpinti vyrą. Ir jis pasistengė – ji arba tokia didelė, kad netelpa kambaryje, arba meta spyglius kaip auksinė antilopė mėtė pinigus (už eglės paslepi kibirą spygliams), arba tokia anoreksiška, kad galėtum ją paslėpti už šluotos koto… Kai kurias dovanėles nupirkai vos ne prabėgom – visą vakarą praleidai piešdama, kirpdama ir siūdama plunksnas žvirblio kostiumui. Ak tie darželių karnavalai. Ir dar tyliai pakikeni į kumštelį. Geriau jau žvirblis, nei draugės dukrai skirtas personažas – duonos kepalas…. Kartais laki būna tų auklėtojų fantazija… Iš vakaro bandai doroti silkę, nes tik tokia silkė (su galva!) verta patekti ant šventinio stalo. Aišku, pro duris kas nors nusistebės – „kiek daug! Ar valgysim ją kasdien iki Trijų Karalių?“ O ir pati supranti, kad netyčia nupirkai jos per daug… Valgysit… Tiksliau – valgysi… Nes vaikai silkės iš viso nevalgo. Jie nevalgo nieko, kas padėta ant Kūčių stalo! Reikalauja keptų bulvyčių. Bet juk reikia dvylikos patiekalų! Tokios tradicijos. Juk anksčiau darydavo… Na juk skaitei… Ir burdavo dar… Ir šieną dėdavo… Ir kisielius… Ir kūčiukai aguonpienyje…

Kaip turi būti tu puikiai žinai. Rožiniai atsiminimai iš vaikystės metų niekur nedingo. Problema ta, kad „kaip turi būti“ žino ir tavo antra puselė. Mūsų namuose per Kūčias būdavo valgomi lietiniai blyneliai su uogiene, kiaušinienė su džiovintais baravykais ir silkių torteliai* su burokėliais ir majonezu… Kiaušinienė per Kūčias??? Tavo antroji puselė paklaiksta… Dar kelios frazės ir ašaros akyse sužvilga labiau nei eglutės žaisliukai. Paskui tyliai paklausia – o bulvių ar bus? Kokios bulvės? Virtos bulvės su kanapių kažkuo??? Bet juk Kūčios! Reikia valgyti daigintus grūdus**. Tiesa, tu praėjusiais metais bandei daiginti, bet viskas apsitraukė pilku pelėsiu ir nedrįsai to patiekti ant stalo.

Daugiau nei dvidešimt metų stengiuosi sukurti savo namuose ypatingą Kūčių vakarą. Mano lūkesčiai su kiekvienais metais vis mažėja ir mažėja… Anksčiau jie buvo dideli kaip Kauno pagrindinė eglė. Meluoju. Didesni. Dabar mano lūkesčiai tokio didumo, kad sutelpa į delnus. Įdomiausia, kad nuo to visa šeima jaučiasi tik geriau.

Vis tik su metais ateina ir patirtis ir išmintis. Kai ką darau kitaip nei anksčiau. Sutvarkyti ir išblizginti namai? Taip, aš norėčiau tokių! Bet jau žinau, kad galiu ir visko neaprėpti. Tyliai nusprendžiu, kad sąžiningai iššveisiu vonią ir dar vieną slaptą kampą, kur, ko gero, jau įsitaisiusios kelios urugvajinės gyvatės. Visa kita? Gal vaikai dulkes nuvalys ir netobulai, bet bus užsiėmę. Daryti kelios dienos prieš šventes generalinę tvarką namuose ar valyti žiemą langus nėra pati geriausia mintis.

vvxs

Feisbukas net mirga nuo meduolinių namukų ir brandinamų pyragų nuotraukų. Nieko tokio. Galima išsikepti greitą obuolių pyragą***. Galima net nusipirkti šaldytos (tssss!) meduolinės tešlos ir sėkmingai išsikepti sausainių pačiai.

Atsiribok nuo šabloniškų „anksčiau žmonės darydavo“. Tradicijos yra puiku, bet kurk savo šeimos tradicijas. Turiu receptų sąsiuvinuką. Kiekvienais metais sudarydavau Kūčių valgių sąrašą. Smagu pastebėti, kad jis jau tampa istorija. Net vyras kyšteli nosį pasitikslinti, o ką gi valgė mūsų šeima 1999-aisiais. Pradėjau nuo patiekalų „nes taip reikia“, o dabar valgiaraštyje „kažkas seno, kažkas naujo, bet valgomo“. Jei norisi jūros gėrybių, tai kodėl gi ne? Mūsų šeimoje nebebūna kūčiukų su aguonpieniu. Baisu, aš žinau. Bet kam gaišti laiką, jei niekas to nevalgo? Kūčiukus, beje, savaitę prieš Kūčias su vaikais kepame pas mamą. Tai taip pat tapo tradicija, kurios visi laukiame. Pasitark su namiškiais, kokie patiekalai jiems yra skaniausi ir sulauksi mažiau netikėtumų.

vff

Kūčios – ne tik vakarienė. Pagalvok, ką veiksite po valgymo. Keli būrimai bus įdomūs ir vaikams, ir suaugusiems. O gal atsiversite seną močiutės albumą? Tai akimirkos, kai į vieną tašką sueina ateitis ir praeitis. Temų ilgiems jaukiems pokalbiams ir pasakojimams tikrai atsiras.

Ir net jei keli Kūčių patiekalai liks neparagauti, jei vaikai apsiverks, nes neleidote per televizorių žiūrėti TO filmuko, o vyras pasakys kažką taip, kaip reikia, bet ne ta balso intonacija… Neašarok virtuvėje prie lango. Kitais metais tuo pačiu metu vėl ateis šventės. Geriau pataisyk girliandas ant eglutės. Ten visada yra ką pataisyti, ypač, jei puošė vaikai su tėčiu, neturintys deramo meninio išsilavinimo.

Jaukaus Kūčių vakaro ir linksmų Šv. Kalėdų!!!

*Silkių torteliai
Virtas nedidelis burokėlis
Silkė
Svogūnas
Majonezas
Gaminimas: Ant griežinėlio burokėlio dedame griežinėlį svogūno, panašaus dydžio silkės gabaliuką ir pusė šaukštelio majonezo. Tortelius galima apibarstyti rūkytos paprikos milteliais arba papuošti petražolės šakele.

**Kviečių daiginimas
Prieš daiginimą grūdus perrinkti – pašalinti patamsėjusius, suskaldytus ar kitaip pažeistus. Stiklinę kviečių gerai nuplauti sietelyje, užpilti šiltu vandeniu ir palaikyti 12 valandų. Po mirkymo perplauti šiltu vandeniu ir daiginti stiklainyje, uždengtame švariu audeklu 3 paras, kas 8 valandas perplaunant šiltu vandeniu. Sėklos daiginimo metu turi būti drėgnos, bet ne šlapios.

***“Milabros“ obuolių pyragas
3 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
1 stiklinė miltų
5 obuoliai
Sviesto ir džiūvėsėlių kepimo indui
Gaminimas: Obuolius nulupame ir supjaustome plonomis skiltelėmis. Kitame inde kiaušinius ištriname su cukrumi, įberiame miltus. Kepimo indą patepame sviestu ir apibarstome maltais džiūvėsėliais. Suberiame pjaustytus obuolius, o ant viršaus supilame tešlos masę. Kepame 40 minučių 180 laipsnių temperatūroje. Jei norite prabangesnio pyrago, obuolius galima apibarstyti cinamonu, įtarkuoti citrinos žievelės, įberti riešutų ir pan.

Leave A Comment

Your email address will not be published.