3 būdai, kaip išeiti iš darbo

Ankstesniame straipsnyje kviečiau kitomis akimis pasižiūrėti į savus darbus ir savo savijautą. Tai, kad užkliudžiau aktualią temą, rodo Jūsų žinutės ir klausimai gyvose diskusijose. Šįkart pakalbėkime apie tai, kokie galėtų/turėtų būti tolesni Jūsų žingsniai, kai nuspręsite nuo norų pereiti prie aktyvių veiksmų.

Nors įtempta situacija ir konfliktiniai santykiai darbe mus sekina, erzina ir skatina priimti impulsyvius sprendimus, bet apsisprendę išeiti iš darbo, Jūs dar turite nuspręsti, kaip tai padarysite.

Iš darbo galite išeiti dramatiškai: nervingai suraityti prašymą atleisti iš darbo, išdrėbti į akis vadovui (-ei) ir įsipykusiems kolegoms, viską, ką apie juos galvojate ir, galiausiai, trenkti durimis taip, kad net stiklai sudrebėtų. Pasižvalgę internete, atrastumėte kelias dešimtis tokių teatrališkų „trenkimų durimis“, tokių kaip:

https://www.youtube.com/watch?v=Ew_tdY0V4Zo

arba

https://www.youtube.com/watch?v=GP_3p0Edgdk

Nors iš pirmo žvilgsnio šios istorijos atrodo gan įspūdingai, tačiau prieš ištariant, – „W-a-a-a-u kaip šaunu!”- pagalvokite apie tokio poelgio pasekmes. O jos gali būti ne mažiau dramatiškos. Pirmiausiai, tokie „išsakysiu viską, ką apie visus galvoju“ dažnai baigiasi rėkavimu apie asmeniškumus ir senas nuoskaudas, kurios neturi nieko bendro nei su Jūsų, kaip darbuotojos, profesionalumu, nei su blaiviu situacijos vertinimu. Pasidavusi emocijoms atrodysite kaip pagieža besispjaudanti furija. Maža to, kartais supykę tikrai pripaistom totalių nesąmonių…

Žiūrėti visam kolektyvui bus įdomu, bet ar dėl to Jus pradės labiau gerbti? Vargu. Greičiau Jūsų vardas bus nuskalbtas dideliu kiekiu apkalbų ir smuksite akyse net tų kolegų, kurie iki šiol su Jumis neturėjo jokių didesnių reikalų ir iš esmės nieko apie jus nežino.

Jūsų pažintys, geri ir net neutralūs santykiai su kolegomis gali būti tikrai vertingi ateityje. Juk nesitikite, kad iš įmonės išeisite tik Jūs, o kiti ten liks iki gyvenimo galo? Tikriausiai darbovietę ir Jums, ir jiems keisti teks ne vieną kartą. Jūsų buvę kolegos gali tapti tais, kurie Jus rekomenduoja kitoje įmonėje, padeda adaptuotis naujame kolektyve ar net tapti Jūsų klientais! Vien dėl to verta vengti scenų ir elgtis nuosaikiai.

Galite pasitraukti partizaniškai – patyliukais išnešti iš darbo viską, kas gali praversti tolesniame gyvenime (tušinukus, klientų kontaktus, įdomesnių dokumentų kopijas), tada parašyti prašymą ir imituoti darbų perdavimą, nors realiai tik tempsite laiką ir naikinsite visus tarpinius savo darbų rezultatus – ataskaitų ruošinius, išankstinius susitarimus su klientais ir t.t.. Toks mažytis saldus kerštas – „Tegu viską kuria nuo nulio, iš naujo organizuojasi susitikimus su klientais ir pamato, koks nuostolis buvo mane prarasti!“

Jei Jūsų sąžinė itin sukalbamas aparatas – Jums tai gali net patikti, tačiau jei esate žmogus, mėgstantis reiškinius skirstyti į „teisinga-neteisinga“, gali kilti nepatogumų. Skirtingai nuo viešai keliamos scenos, šis būdas palies tik artimiausius žmones – tuos, kurių darbo rezultatai bent dalinai priklauso nuo Jūsų atliktų užduočių. Tad jei kolektyve turėjote bent kiek artimesnę sielą, bent vieną žmogų, kuris tikėjo Jūsų teisingumu, jis/ji jausis apsigavę ir kentės nuo tokio elgesio kaip ir kiti. Bendradarbiai susitvarkys su nuostoliais, bet jų akyse visiems laikams liksite žmogumi, kuris iškrėtė kiaulystę.

Jau nekalbant apie tai, kad jei kas nors pastebėtų nesąžiningą elgesį ir duomenų ar daiktų nešimą iš biuro, tai gali išvirsti į skandalą ar net pabendravimą su uniformuotais pareigūnais. Žinoma ne viena istorija, kai buvę darbdaviai bylinėjosi su darbuotojais dėl nugvelbtų klientų duomenų bazių ar techninių idėjų. Geriau savo elgesiu neduoti tam preteksto.

Tačiau iš darbo galima išeiti ir protingai, suvokiant savo profesinę vertę ir išlaikant orumą. Bet tam reiks truputį pastumti į šoną emocijas ir pažiūrėti į darbo keitimą kaip į strateginį žaidimą, kuriame reikia numatyti kelis žingsnius į priekį. Tad nuo ko pradėti?

nnm

Pirmiausiai, keiskite savo mąstymą į teigiamą pusę. Gana bumbėjimo ir negatyvizmo. Tai tiesiog nepadeda. Nusiteikite, kad Jūsų laukia naujos pažintys, nauji įspūdžiai, kitokie iššūkiai. Taip, kažkas gali nepasisekti, gal pavargsite, gal kažkur teks nusivilti, bet galų gale, viskas bus tik į gerą! Išsitieskite, nusišypsokite savo atvaizdui veidrodyje – leiskite sau patikėti savimi. Jei norite daugiau sužinoti apie kūno įtaką jūsų asmenybei, paklausykite ką apie tai sako psichologai: (http://www.ted.com/talks/amy_cuddy_your_body_language_shapes_who_you_are)

Aiškiai apsispręskite, kokio darbo norite – toje pačioje srityje kaip dabar? O gal savo gebėjimus galite panaudoti universaliau? Kokia veikla jus domina? Kas jums patinka ir sekasi? Ir neskubėkite savęs nuvertinti (apie tai jau rašiau čia – http://www.metasaugti.lt/karjera/%E2%97%A6-gal-jau-laikas-tau-pasitikti-savo-profesine-ausra/).

Atnaujinkite savo pažintis ir kontaktus. Net šiame technologijų amžiuje didžiausias informacijos lobynas yra žmonės, o didžiausias turtas – santykiai ir bendravimas. Sakinyje, kad „darbus gauna pagal pažintis“ šiek tiek teisybės yra. Dažnai apie laisvas ar dar tik planuojamas darbo vietas žmonės savo įmonėse sužino anksčiau, nei būna paskelbiami konkursai ir reikalavimai. O ir darbdaviui ramiau priimti žmogų, kurį rekomenduoja patikimas darbuotojas. Tad net jei tarp Jūsų pažįstamų nėra aukštuose postuose sėdinčių asmenų, jie vis dar gali padėti darbo paieškose.

bnn

Jei dėl didelio darbo krūvio ir slogios nuotaikos nutolote nuo draugų, bendramokslių, buvusių bendradarbių ir net su kaimynais nebesisveikinate, laikas tai pakeisti. Sutikę žmogų ne tik pasisveikinkite, bet ir nusišypsokite, užkalbinkite. Atkuriant bendravimą labai pravers socialiniai tinklai (facebook, linkedin, twitter, pinterest ir t.t.), pasmalsaukite, kuo gyvena ir kur dirba Jūsų klasės ar studijų draugai, ar tiesiog pažįstami, pasveikinkite su šventėmis, pakalbinkite ar parašykite laišką, pakvieskite išgerti kavos „kaip senais gerais laikais“. Net jei susitikimo metu negausite apčiuopiamos naudos, maloniai praleisite laiką ir prisiminsite, ką reiškia būti laimingu žmogumi.

Tik tada, kai žinosite, kokio darbo ir kodėl norite, pradėkite rašyti savo gyvenimo aprašymą (CV). Nesuklyskite – tai ne šiaip popierėlis su jūsų duomenimis, bet jūsų asmenybės, pasiekimų ir gebėjimų santrauka. Verta prie jos užtrukti, kad ne tik paminėtumėte savo geriausius ir sėkmingiausius projektus ar užduotis, bet taip pat kad atspindėtų jūsų energiją ir potencialą. Daug šaunių patarimų apie tai, kaip rašyti gyvenimo aprašymą bei motyvacinį laišką, rasite čia: (http://www.grafton.lt/karjeros-zona/)

Suvokite, kad net jei esate gan paklausios profesijos atstovė, tinkamo darbo paieškos gali užtrukti ne vieną savaitę. Tad nepraraskite ūpo, jei nesulauksite kvietimų išsiuntusios pirmuosius savo CV. Nesiblaškykite – tai kad neradote tinkamo darbo per 2 ar 3 savaites, dar nereiškia, kad su Jumis kažkas iš esmės negerai. Išnaudokite šį laiką tam, kad sustiprėtumėte kaip asmenybė, galbūt tobulintis norima kryptimi ir bendravimo įgūdžiams ugdyti.

Palankios sėkmės, keičiant darbą. O jei norite paklausti, pasitarti, pasidžiaugti – rašykite. Būkime kartu.

Leave A Comment

Your email address will not be published.