Apie tikrąsias (ne)laimės priežastis

Nors pavasaris bandė nedrąsiai kovoti su žiema ir saulė mus kelias dienas lepino savo spinduliais, tačiau per pavasario lygiadienį buvome gausiai apdovanoti snaigėmis ir puriais sniego kalnais. Pozityvūs žmonės džiūgavo ir iš naujo mėgavosi žiemos malonumais: klaidžiojo po apsnigtus miškus, lipdė sniego senius ir žaidė gniūžčių karą. Moterys tyliai džiaugėsi, kad dar kurį laiką galės gatvėmis vaikščioti su savo gražiaisiais kailiniais, o vyrai ir toliau ramiai ir jaukiai užsiiminėjo savo reikalais, būdami ramūs, kad dar kurį laiką nereikės eiti į lauką kasti lysvės ir pildyti kitų savo damų norų kiemui ar sodui gražinti.

Tačiau ne visi mes radome dėl ko džiaugtis. Ir netikėtai iškritęs sniegas tapo tik dar viena priežastimi, kodėl mes vis jaučiamės nelaimingi. Ir čia mes pamirštame vieną svarbią tiesą – nelaimingi mes esame ne todėl, kad už lango sninga, ne todėl, kad sriuba išvirė ne tokia skani, kaip tikėjomės, ir ne todėl, kad geriausias draugas neaplankė, nors žadėjo.

uiuyi

Nelaimingi mes todėl, kad giliai galvoje laikomės įsikibę tos minties, ir kaip užsispyrę asilai nenorime galvoti, kad gali būti kitaip. Nes jei už lango sninga – galime susitvarkyti namie. Jei sriuba gavosi ne tokia, kaip tikėjomės, įvertinkime naują skonį ir gal nuo šiol tai bus pats geriausias naujas receptas. Jei geriausias draugas neaplankė, mes turim netikėto papildomo laiko – galima padaryti tai, kam visada skundžiamės jog nėra laiko. Paprasta? Elementaru? Tai kodėl, mes vis dar nelaimingi?

ui

Galima išskirti kelias pagrindines priežastis, kurios apibendrintai parodo, kodėl mes dažniausiai jaučiamės nelaimingi. Gal kai garsiai ištarsime priežastis, bus paprasčiau susidoroti su pasekmėmis?

  • Mes nemylime savęs, arba save mylime nepakankamai. Meilė sau dažniausiai laikoma savanaudiška, nes juk kai myli save, Tavo meilės mažiau lieka visiem kitiems aplinkui. Bet kodėl nepagalvojame, kad mylėdami save, mes dar labiau norime mylėti ir tuos, kas yra aplinkui. Meilė sau gali turėti labai daug formų: skanus maistas, nauji bateliai, karšta vonia ir spa procedūros, popietė su draugėmis, popietė vienumoje, tad belieka pasirinkti sau tinkamiausią.

  • Rytą mes pradedame nuo negatyvių minčių. Daugelis žmonių nubunda su bloga nuotaika, dažnas net nenori ryte būti kalbinamas ar judinamas, pasiaiškindamas tuo, kad jis dar miega ir kol neišgers didelio puodelio kavos – netaps žmogumi. Kiti atsikelia blogos nuotaikos, nes vakar nuėjo miegoti per vėlai, arba kažkas trukdė išsimiegoti. Dar vieniems blogos nuotaikos ryte priežastis yra nemėgstama veikla, kuria jie turės užsiimti visą dieną. Visų šių dalykų nepakeisi akimirksniu, bet viena ką galima padaryti čia ir dabar, tai tik atsikėlus apdovanoti save gražiomis mintimis – aš esu sveikas, aš nubudau savo namuose arba šalia mylimo žmogaus, šiandien bus puikia diena, manęs tuoj laukia gardūs pusryčiai ir pan. Vienas teigiamas sakinys – vienas didelis geros dienos impulsas. Paprasta? Pabandykit.

  • Kankiname save žodžiu „privalau“. Atrodo toks paprastas ir nereikšmingas žodelis, bet kiek jame galios. Kartodami sau, kad kažką privalome, mes įstatome save į rėmus ir sukeliame stresą, jei kažko įgyvendinti nepavyksta. Štai iškeli sau tikslą, kad privalai sulieknėti iki pavasario, nes kažkas pasijuokė, kad atrodai papilnėjusi. Bet aplinkybės susiklosto taip, kad šio tikslo nepasiekei. Tada grauži save, jautiesi prastai, nes nesugebi įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. O tikslo nepasiekei todėl, kad žodis „privalau“ gąsdina. Pabandykit vietoj „aš privalau“ sakyti „aš norėčiau“. Nes juk norus pildyti žymiai maloniau, nei vykdyti pareigas.

  • Klaidingai suvokiame laimės sąvoka. Dažniausiai laimė suvokiama kaip dideli namai, gera karjera ir daug pinigų. Kaip dažnai nesuprantame, kad tai, jog esame sveiki, turime namus, sveikus vaikus ir tėvus, galime sau leisti skaniai pavalgyti arba nuvažiuoti prie jūros, jau irgi yra laimė. Ir dažniausiai, gavę kažkokį gyvenimo išbandymą, mes įstatome save įaukos rėmus, ir skundžiamės: „Dieve, už ką tu mane taip baudi, ką aš padariau, kad gavau tokius išbandymus“ ir pan. Bet kaip viskas pasikeistų, jei vietoj aukos, mes taptume mokiniais. Ir susidūrę su išbandymais, ieškotume ne priežasčių, už ką mums jie, o ieškotume dalykų, kuriuos galime išmokti įveikę išbandymus. Tada laimė būtų ne tik įveikti išbandymai, bet ir išmoktos gyvenimo pamokos.

  • Mintys tėra mintys. Tiek geros, tiek blogos. Viskas prasideda ir baigiasi mūsų galvoje. Visiškai viskas. Todėl reikia išmokti valdyti savo mintis ir kovoti su galvoje tūnančiais blogio demonais. Bet čia jau kiekvienas iš mūsų renkamės savo kovos būdus ir ginklus, kurie padėtų kovą laimėti.

iioBūkime sąžiningi patys su savimi. Jei nesijaučiame laimingi, neapgaudinėkime savęs, geriau pripažinkime šį faktą, ir ieškokime nelaimės priežasčių. Nes radę priežastį, galėsime išspręsti problemą, o apgaudinėdami save ir meluodami sau, kad esame laimingi, mes tik skandiname save gilyn į tamsą. Artėjantis pavasaris yra puiki priežastis ne tik spintos, bet ir galvos revizijai. Susitvarkykime. Ir pasitikime pavasarį laimingi!

Leave A Comment

Your email address will not be published.